| | | 3. | O buvo saulės,vėjo - buvo visko,
Svajonių laivas blaškės audrose.
Ne kartą ašara žvaigžde sutvisko,
Ne kartą džiaugsmas degė akyse.
Praskriejo metai, kaip viesulu praėjo.
O tu likai švelni, likai rami,
Nes tu skausmus ir negandas mokėjai
Paverst šypsniu, praskaidrint viltimi.
| |  |
| | 2. | Tu tokia visur esanti, kad galėtum būti erdve.
Tu tokia gyva, kad galėtum judėjimu būti.
Tu tokia šviesi, kad galėtum būti saule.
Tu tokia dosni, kad galėtum būti žeme.
Tu tokia stipri, kad galėtum būti vyru.
Tu tokia silpna, kad galėtum kūdikiu buti.
O tu viskas drauge - nes tu mano mama!
| | |
| | 1. | Kas vakarą niūniuoja
Liūdnąsias lopšines,
Glėby tave supuoja,
Kol dar esi maža
Basom kojelėm bėgai,
Netyčia pargriuvai
o kas tave paguodė
Kai graudžiai tu verkei?
Mamos tik švelnios rankos
Primins senas dienas,
Mamos tik vienas žodis
Vė taps šviesia žvaigžde.
| | |
| |
Draugystė
