 Draugystė
Gimtadienis
Mamos dienai
Meilės
Posakiai
Susipykus
Mokykla
Kalėdos
Nauji metai
Velykos
Vestuvės
Tėvo dienai
Su pavasariu
Moters dienai
Labas rytas
Labos nakties
Juokingos
Apgaulingos
Įžeidžiančios
Liaudies išmintis
Meilės
Nusivylimo
Angliški
Suaugusiems
Kiti
Vestuvių
Įvairūs
|
 | |  | | | | 122. | Kaip kartais sunku , kad esi..
Kaip liūdna kai nieko šiam pasaulyje tu neturi..
Kaip plyšta širdis, kai norisi apkabinti, bet negali..
Papraščiausiai neturi ką..
Atrodo viskas pasikeičia..
Kažkas atsiranda, bet dingsta kaip žvaigždės ryte..
O tu tik liūdi ir tyli..
Tik tu žinai ką iš tiesų jauti..
O jauti tą keistą šaltį viduje..
Jauti, kad tavo širdis vis labiau virsta bloga..
Tavo siela pykčio kupina..
O tavo veide, liūdesio mina..
Ačiū jums už tai, kad nesuprantat..
Ačiū, kad net nemėginate suprasti..
Aš nesu naivi, aš nesu tokia bloga kaip manot..
Aš pasikeist galiu, jaučiu..
Bet klausimas ar reikia man jau kito kelio?
Ar reikia saulės spindulių naujų?
Kodėl nauja diena man taip padarė?
Kodėl aš nejaučiu, kad gyvenu? | |   |
| | 121. | Nekenčiu taves ir tų rankų, kurios mane lietė..
Nekenčiu tų lūpų, kurios taip saldžiai mane bučiuodavo..
Nekenčiu tų kerinčių akių, kurios į mane žiūrėdavo..
Nekenčiu visko, kas susiję su tavimi..
Tu sudaužei mano širdį į begalę smulkių šukių,
Kurios dabar jau niekam nebereikalingos.. | | |
| | 120. | Sunku prarasti, sunku atrasti, bet dar sunkiau žinoti, kad turi, bet nerandi..
Nei žodžiu, nei minčių.. Nieko.. Tuščias baltas popieriaus lapas tik krauju pasruvusi širdis..
Neklausk, nežinau kodėl taip parašiau, gal tiesiog taip jaučiau.. | | |
| | 119. | Atsiprašau..
Tai tik mano klaida, mano klaida,
Kuri nepasikartos
Jau niekados.. | | |
| |
| | 118. | Negrąžink man išmėtyto laiko,
Išbarstytų dienų negrąžink.
Tik, maldauju, į ateitį einant,
Paskutinės vilties neatimk.
Nebevaikščiok keliais praradimų,
Neberink sudaužytos širdies,
Tai, kas liko paliki likimui
Gal kiti ją surinkti padės.
Ji nėra iš trapaus porceliano,
Gal visas suklijuosiu šukes.
Ji stipresnė, nei daugelis mano
Tiktai tu atitrauki rankas.
Negrąžinki išvogto gyvenimo,
Eik savų paklydimų takais
Ir paliki man pasaką menamą
Kažkada išrašytais vardais.
Aš iškeisiu ramybę į vėtrą,
Kad ir vėl sualsuotų širdis
Ir, atvedusi audrą į giedrą
Išmazgot paprašysiu grindis,
Kad jose nebeliktų tiek purvo,
To murzino šleifo kaltės.
Aš išsižadu šiandien prieš Dievą
Sumaitotos savos praeities.
O išėjus, po trupinį rinksiu,
Į mozaiką sudėsiu dalis,
Jei reikės, net svetur pasiliksiu,
Tik tegul atsigauna širdis. | | |
| | 117. | Netekau aš tavęs,
Ir nesupratau,
Bet dabar aš gyvenu toli,
Ir mes vėl esame pikti. | | |
| | 116. | Mylejau tave, bet tau to nereikejo.. Ir tu tą gražų jausmą sunaikinai.. Visam laikui.. Ir kurio pamiršti aš negaliu.. Mylėjau, Myliu ir Mylėsiu tave.. Nors tu ir sunaikinai mūsų meilę amžiams.. | | |
| | 115. | Kai žodžiai tampa tušti, o akys kalba tyla
Man liūdna žiūrėti į jas
Ir matyti skausmą ir liūdesį tavo veide,
Taip liūdna prisiminti, kas vyko tada,
Kai lijo lietus ir buvome kartu,
Kai mylėjome vienas kitą
Ir viskas atrodė gražu
Kol mūsų meilė nežuvo,
Tame šaltame, išdavystės lietuje. | | |
| | 114. | Kodėl tu taip padarei
Kodėl?
Aš to nesuprantu
Kaip taip galejai.
Aš tave mylėjau ir tikėjau.
Tu man kartojai, kad myli mane,
Aš tavim tikėjau.
Maniau, kad myli mane.
Bet tai buvo netiesa.
Kodėl tu man melavai?
Aš nesuprantu to.
Kodel tu žaidei mano jausmais?
Tu mane skaudinai
Bet vistiek aš tave myliu
Kodėl, tu taip pasielgei su manim?
Aš to ne niekaip nesuprantu..
Kodėl tu taip padarei? | | |
| | 113. | Pasidalinkim du kelius - ir nieko nereiks dalintis..
Ir niekada nebeužklius už tavo žodžių mano mintys..
Galbūt tada nebesopės labiau, nei ištveriu nešaukus..
Galbūt tada neberūpės paliesti pirštais tavo plaukus..
Gal ašara ištirps, išdžius kadais širdy ledu sustingus..
Pasidalinkim du kelius ir suvaidinkime laimingus.. | | |
| | 112. | Išėjo pasaulis,išėjai ir tu,
Nebeliko meilės,nebėra jausmų,
Vėl norėčiau skristi, aš tarp debesų,
Ir svajoti meilę, apie mus abu.
Bet tai buvo sapnas,kuriame mačiau tave,
Kuriame galėjau sutikti visada.
Bet mėnesiena dingo ir atvaizdas jame,
Mano sapnas dingo ir jo jau nebėra. | | |
| | 111. | Kai meilė aplanko tave,
Norisi skristi aukštai danguje,
Balti sparnai apgaubia tave,
Jautiesi laiminga nes tu ne viena.
Bet kartais sparnai žūsta, dėja.
Meilė išnyksta, ir lieki vieniša. | | |
| | 110. | Lietus - jis paėme jausmus,
Lietus, kuris man sukelia skausmus,
Lietus, kuris primena tave,
Kodėl lietus supažindino mane?
Kodėl lietus išskyrė meilę lietuje? | | |
| | 109. | Išėjo pasaulis, išėjai ir tu
Nebeliko meilės, nebėra jausmų
Vėl norėčiau skristi aš tarp debesų
Ir svajoti meile, apie mus abu
Bet tai buvo sapnas, kuriame mačiau tave,
Kuriame galėjau sutikti visada,
Bet mėnesiena dingo ir atvaizdas joje,
Mano sapnas dingo, ir jo jau nebėra. | | |
| | 108. | Gyvenimas sukasi ratu, o jame as nieko neturiu..
Šypsotis irgi negaliu, nes dėl to as neturiu..
O kadangi tavęs šalia nėra, tuomet gyventi man gana,
Mirštu vis laukdama tavęs,
Jei ne čia, tai ten, kur nėra manęs! | | |
| | 107. | Kaip norėčiau pavirsti paukščiu,
Išskrisčiau ten, kur nėra nei meilės, nei skausmų..
Palikčiau tai, kas man skaudu,
Pabėgčiau nuo pilkų dienų..
Ir viskas būtų taip gražu.. | | |
| | 106. | Aš niekada nebūsiu su tavim,
Tu niekada nebūsi su manim,
Mes niekada nebūsime kartu,
Tiek aš ir tu,
Tiek mes kartu.
Nes tai neįmanoma, tai mums per sunku! | | |
| | 105. | Kam visa tai?! Kam tie skausmai?!
Kodėl tu nori, kad aš kentėčiau?!
Kad tavęs šalia aš neturėčiau!
Ir nesvarbu kokią neapykantą tu man jauti,
Svarbu tai, kad skausmas slegia man sirdį..
Bet tau turbut tai nesvarbu,
Juk visvien aš niekas tau esu.. | | |
| | 104. | Nebelauksiu daugiau jau tavęs
Jau per daug tų laukimo dienų,
Ir į kelią, kuris veda į tolį
Nepakelsiu daugiau jau akių.
Neklausysiu daugiau vakarais
Vakarinės upelio dainos.
Ir papievių rasotais takais
Nevaikščiosiu daugiau niekados.
Nebelauksiu daugiau jau tavęs
Neklausysiu jau tavo dainų,
Ir pro žydinčio sodo šakas
Neieškosiu tavųjų akių.
Lai nutils žingsnių aidas tavų
Tavo žodžiai tyloj lai išblės
Ir svajones, svajones skaidrias
Aš išplėšiu iš savo širdies.
Tegul vėjas užpusto kelius
Takelius kur vaikščiojom abu
Tik širdyje teliks amžinai
Mano meilė ir skausmas kartu. | | |
| |
| | 103. | Raudona rožę man nuskynei
Su žeidžiančiais, aštriais dygliais.
O tavo akys, gražios, gilios
Spindėjo meile ir jausmais..
Tu būrei man laukų ramunėm
Ir skynei jų baltus žiedus..
Ir mirgant žvagždėms, mėnesienoj
Nubarstei žiedlapiais takus.
Tu švelniai glostei mano plaukus.
Bučiavai lūpas ir akis..
Tik mano siela šaukte šaukė
Tai ne mielasis, tai ne jis.
Ne šitų rankų aš ilgėjaus,
Ne šitų lupu ir akių,
Ne tavo vardą nešė vėjas
Virš rudenėjančių laukų.
Likimo vingiuose paklydę
Mudu klajojame vieni..
Raudona rožė greit nuvyto,
Nubiro žiedlapiai rausvi.. | | |
| |  | |  |
|
Kaip norėčiau pavirsti…
Atvirukai Naujausi
Nesenai išsiųsti
Populiariausi
Naujausi sveikinimai
Naujausi SMS tekstai
Naujausi tostai
Svetainėje:
Sveikinimų - 2063
SMS tekstų - 2817
Tostų - 35
Atvirukų - 2445
|
