| | | 2. | Aš žinau, tu jo nemyli
Ir nemylėsi niekados
Bet jisai naujas
Nuostabus lyg rytas
Susižavėjai juk tu juo..
Jis švelniai glosto tavo plaukus
Meiliai žiuri į akis..
O tu - laiminga, užsimerkus
Eini, kur veda jis..
Bet aš žinau, jog tu pabusi,
Pramerksi kerinčias akis
Bet pas mane tu jau negriši
Kaip iš stoties išvykęs traukinys....
| |  |
| | 1. | Medžių lapai kaip varis paraudo,
visos gervės įšskrido toli,
Išsiskyrėm...Ir nieko apkaltint
negaliu aš,ir tu negali...
Išsiskyrėm...Pasakėm neverta to gailėt kas atgal nepareis,
o vis tiek man sapnuosis ne karta
menesienoj bendri vakarai.
štai dabar sunkus debesys plaukia
atsisėdus prie lango liudžiu,
o atrodo matau tavo plaukus, tavo sodrų balsą girdžiu...
Ir man norys mokytis, įdėti visą širdį į mokslo dienas
vien dėl to, kad tu negailėtum, jog dar taip neseniai mylėjai mane!
| | |
| |
Draugystė
