| 62. | Sakyk, ar pasaka tai buvo,
O galbūt sapnas nuostabus.
Kai viskas, viskas kažkur žuvo
Gal ir prisiminimai žus.
Mačiau kaip pro mane praėjo
Tą dieną tūkstančiai veidų
Bet gaila man, kad viedo vieno
Aš niekaip neradau tarp jų.
Taip bėgo metai, slinko dienos,
Kas valandą - nauji veidai
O aš dairiaus, vis laukiau veido vieno,
Bet nesulaukiau - tu žinai.
Tas veidas bluko man kasdieną,
Kaip blunka saulėje dažnai
Ir aš bijau, kad kartą vieną
Neprisiminsiu jo visai. | | |
| 61. | Nusimesk liūdesio skraistę, kuri nori nenori kartais aplanko.. Atverk savo gerą sielą ir išmesk nuo jos raktus, kad daugiau jos niekada neužrakintum.. Savo gerumu džiugink kitus žmones.. Kaip visada.. | | |
| 60. | Tu neprimink man to..
Kas jau praėjo,
Ir nebeliesk užgijusių žaizdų.
Ir aš, ir tu dėl to kentėjom..
Jei šiandien liūdna tau,
Tai man - skaudu. | | |
| 59. | Norėjau laimę dovonoti Tau, bet jau pati jos.. nebeturiu. Norėjau saulę, dangų Tau atnešti atskleistam delne, bet delnas liko tuščias. Norėjau meilę dovonoti Tau, bet Tu net to nesupratai, tik nusisukęs.. i š ė j a i . . | | |
| |
| 58. | Sunku suprasti vaikino širdį.. sunku suprasti myli jis ar ne.. jis gali nemylėdamas bučiuoti ir mylėdamas atstumti nuo savęs.. | | |
| 57. | Dingo tas jausmas, ir jau širdis ne tau daužos, ir nėra to skausmo, kuris tavim buvo sukauptas - teliko nuotraukos ir bežiūrint į jas - neapykanta ir džiaugsmas, o riedančios ašaros pildo ištuštėjusią taurę... | | |
| 56. | Kaip man sunku Tarp šių svetimų žmonių... Kaip dabar norėčiau būt su tavim, Bet tegaliu būt kartu širdim... | | |
| 55. | Aš vienintelė tokia pamiršta Aš vienintelė tokia vieniša Kodėl visi mane paliko? Aš nenoriu būt atstumta.. Kur Jūs mano draugai? Ateikit, būsim kartu, Laiką praleisim linksmai, Be savo problemų, bėdų.. | | |
| 54. | Sudie, tau kelio nepastosiu, o kad mylejau, tai ne paslaptis, daugiau šių žodžių nekartosiu, nes širdį skauda dar labai.. | | |
| 53. | Atidaviau Tau viską, ką turiu brangiausia - širdį, ugninius jausmus, kad nepasiklystum beveidės nakties glėby... O tu tik žvilgsniu šaltu viską palydėjai ir į kitą pažiurėjai... | | |
| 52. | Neliūdėk, jei kartais sunku Ir įveikti savęs negali, Jei tau ašara rieda skruostu Ir sunkumai pastoja kely. Neliūdėk, jei stringa tavy Kamuolys su didžiausiu skausmu, Tu žmogus, tu palūžt negali, Kad ir kaip tau bebūtų sunku... | | |
| 51. | Gėlės žydi ir nuvysta.
Ką jos reiskia ar žinai?
Mano širdis nerimauja,
Kad mane tu užmiršai.. | | |
| 50. | Man buvo linksma..Jaučiau dar žingsnis ir pradėsiu kvatoti..Gal ir del to,kad praradau savo geriausią draugą, gal dėl to, kad neišlaikiau egzamino, o gal dėl to,kad laimės pasaulyje papraščiausia mažai..Ėjau ir šypsojausi, nes negalėjau sulaikyti ašarų.. | | |
| 49. | Liūdesys pats gali savimi pasirūpinti, bet norėdamas patirti visą džiaugsmo pilnatvę, turi juo su kuo nors pasidalinti. | | |
| 48. | Viską, kas trukdo gyvent be vilties, ryt pakeisk is širdies. Bus rytojus šviesus nusigręžk i Rytus, nevilties apimti rasim saulę visi. Mielas drauge, sustok, būtinai pagalvok.. | | |
| 47. | Ne, nemyliu Tavęs ir galbūt nemylėjau. Tu taip keistai į mano širdį atklydai. Tu nesakei man žodžių tų, kurių tikėjaus, o kaip aš laukiau jų - Tu nežinai. Na ir keliauk, dėl to aš neliūdėsiu, sužeistai širdžiai niekas nesvarbu. Mokėjau aš mylėt - užmiršt gal nemokėsiu, bet apie tai nesužinosi Tu.. | | |
| 46. | Tu išėjai...Daugiau nebeateisi, nutolo žingsniai vakaro aide. Rūstus teisėjas - sąžinė mus teisė, rūstus teisėjas nuteisė mane... Daina nutrūko, posmai sudaužyti ir niekas jų netęs, nebetaisys. Tu išėjai...Širdis tokia mažytė, kodėl toksai didžiulis ilgesys? | | |
| 45. | ..aš žinojau, kad tu turi draugę.. bet man kažkodėl tai nerūpėjo.. aš tikėjau tavo žodžiais.. ir man buvo gera šalia taves.. mačiau, jog tavo akyse žaidžia velniukai.. bet nekreipiau į tai dėmesio.. nors tikriausiai todėl ir negalėjau žiūrėti tau į akis, nes akys meluoti nemoka, o as nenorėjau tikėti tuo, ką jos sakė.. nesuprantu, kodėl tu man melavai.. dar niekas niekada su manimi nėra taip bjauriai pasielgęs.. bet žinai kas blogiausia? ..dabar verkiu kaip mažas vaikas.. ir vietoj to, jog taves nekęsčiau.. tave dievinu.. | | |
| 44. | Kodėl, kai saulė šviečia danguje Aš nematau jos spindulių.. Kodėl, kai mėnuo žiūri mane Aš nejaučiu tavų jausmų.. Kai žvaigždės spindi ryškiame danguj ir mintys būna ten kažkur toli.. Aš nujaučiu, kad tu šalia, bet žvilgsnis smerkia užmarštin.. | | |
| |
| 43. | Jei purvu aptaškys, Tu pabūk lietumi. Jei suklupsi kely, Tu pabūk savimi.. Jei teks skausmą patirt, Tu pabūk viltimi Jei nebus, kuo tikėt, Patikėk savimi.. | | |
| |