| | | 82. | Kodėl aš vėl įskaudinau tave?..
Kodėl aš vėl meluoju sau..
Kodėl liežuvis man gi nenutrūksta!!
Kodėl !.. Kodėl !!.. Kodėl !!..
Kodėl aš miego nebenoriu
Ir mintys sukasi aplink.
Jos graužia mano širdy..
Ir gerai, tegul nelieka nieko!!
Prakeiktas aš..
Nelemta gal..
Bet pasiduot neketinu visai!!
Paukštis ne tam sparnus įgavo,
Kad vaikščiotu žeme jisai.
Aš tas kuris nepasiduos!!
Aš pasaulį tuoj pakelsiu!!
Bet nepasiduosiu..
Nesulauksit. | |   |
| | 81. | Man taip liūdna, kad nėra tavęs šalia..
Man sunku žinoti, kad nebepamatysiu tavęs..
Man sunku žinoti, kad nebučiuosi manęs..
Man labiausiai sunku žinoti, kad praradau tave.. | | |
| | 80. | Tu žinai, kad be tavęs miegoti negaliu, tu žinai, ką aš tau jaučiu, tu žinai, kad myliu tave daugiau už viską pasaulyje, tik tu mane palikai ir nebesugrįžai, pasiilgau tų dienų, su kuriomis atsikeldavom abu, pasiilgau tu akių, kurios kekvieną rytą žiūrėdavo į mane, pasiilgau tavo lūpų, kurios bučiuodavo mane visą laiką, bet pasiilgau ir tavo balso, kuris sakydavo TAVE MYLIU. Ątleisk man ką padariau ir būkime kartu prašau!! Aš myliu tave! | | |
| | 79. | Išmokau juoktis širdziai verkiant,
Išmokau ašaras nuslėpti nuo kitų,
Kiekvieną vakarą ir rytą svajoju..
Kurgi tu?
Kiekvieną dieną saulei patekėjus
Vien mintimis apie Tave aš gyvenu,
Kiekvieną kartą pabučiuot Tave norėčiau,
Dėja, Tavęs pasiekti negaliu.
Sakyk, kodėl taip atsitiko,
Kad mes dabar jau nesame kartu?
Ir apkabint Tave karštai norėčiau,
Nors minutėlę su Tavim pabūt kartu..
Tu supranti, kad aš Tavęs ilgiuosi
Ir tik Tave aš vieną taip myliu,
Todėl gyvenimo mums keikti nereikėtų,
Nes jo dalis yra ir aš, ir Tu
Apie Tave aš vis galvoju ir svajoju
Tikiu, kad vėl mes busime kartu..
Tavęs ilgiuosi ir kartoju:
Mano gyvenimas - tai Tu! | | |
| |
| | 78. | Aš verkiu.. Pagalvė jau permirkus nuo ašarų, o Tau tas pats. Nieko skaudesnio būti negali, tik tavo abejingumas ir nejausmingumas. Mane pažeminai ir įskaudinai, o dabar tau nerūpiu visiškai. Maniau, kad myli mane, bet pasirodo klydau. | | |
| | 77. | Atleisk.. aš nenorėjau..
Atleisk.. tavęs prašau..
Atleisk, kad tik tave mylėjau..
Sudie su ašarom sakau.. | | |
| | 76. | Kaip norėčiau dar kartą pažvelgti
Į tavo veidą i žydrasias akis,
Ir pro ašaras tyliai paklausti
Ko supyko tavoji širdis.. | | |
| | 75. | Kai nusnigo veidas švelniais bučiniais..
Mėnesienoje maudėsi naktys..
Neišeik, pasilik amžinai,
Alpsta lūpos ir maldaujančios akys.. | | |
| | 74. | O ta naktis, tas šiltas vėjas..
Tos snaigės baltos lyg žiedai.
Atmink akis, kurias mylėjai..
Mylėjai.. bet ir pamiršai.. | | |
| | 73. | Tu, prisimink, ką man sakei,
Snaigės nukris, o meilė nedings.
Kita diena, kiti jausmai,
Širdis kaip ledas sustings.
Nes be tavęs labai šalta.
Aš mintyse verkiu. | | |
| | 72. | Man jau nusibodo klausytis tavo norų
Tu, patilėk, ir išgirsk manuosius
Kiap tu drįsti trugdyti kai aš kalbu
Ša! Nes aš išeinu!
Rytais einu į darbą
Rūkas temdo manąsias mintis
Vis dėl to gaila palikt tave vieną
Kaip tu padarei su manimi..
TU, žemes kirmine
Kaip tu drįsai?
Aš tavim nusivyliau..
Bet tik Tu taip gali
Noriu tik vieno
Tai labai svarbu,
Ir vis tik tave mylėjau
Gal dabar supranti?.. | | |
| | 71. | Neapykanta besikaupianti manyje,
Piktai nužiūrinėjamos akys,
Drebančios rankos,
Pagieža širdyje,
Besikaupiančios ašaros,
Sunkiai nešančios kojos link tavęs..
Nesijaudink, nes visa tai sukūrei tu. | | |
| | 70. | Tu nežinai kaip iš ties yra,
Tu nežinai, kaip tai atrodo iš šalies
Tu nematai, kiek žiūrinčių kreivai
Tu nejauti kiek su neapykanta žiūrinčių veidų
Tu žinai, už akių kitaip.
Kodėl ir aš turėčiau elgtis Kitaip ? | | |
| | 69. | Laimingas kas gali šypsotis, kai ašaros temdo akis, laimingas kas gali dainuoti kai plyšta iš skausmo širdis.. | | |
| | 68. | Tu patikėk aš nenorėjau,
Kad mūsų meilė būtų karti.
Bet jeigu, taip išėjo,
Matyt mes buvom abu kalti. | | |
| | 67. | Kažkas šalia man kužda,
Jog laikas tau sugrįšt..
Bet mano išdidumas
Padarė galą tam..
Atsiprašau, mažut,
Už skriaudą,
Už apgaulę,..
Bet laikas man suprast,
Jog tavo meilė baigės. | | |
| | 66. | "Aš nemyliu tavęs",- širdį plakant girdžiu..
Tiktai laukiu ..o ko? ir kodėl - nežinau..
Čia ilgiuosi dienos, čia išeit ją meldžiu..
Ir žvaigždės iš sapnų tavo saujon raškau..
Aš tavęs nekenčiu!.. ir tuo kartais tikiu,
Kad buvai.. kad esi.. kad tave sutikau..
O tuomet, kai viltis apsiverkia džiaugsmu
Ateities akyse tavo vardą skaitau..
Aš pamiršiu tave. jei ne šiandien - rytoj..
Lai pro laiko pirštus išbyrėsiu žeme..
Ir nuskendus gelmėj amžinybės skaidrioj,
Veidrodiniam dugne vėl išvysiu tave..
Aš nemyliu taves!.. nei savęs.. nei kitų!..
Tiktai laukiu ..o ko? ir kodėl - nežinau..
Aš nemyliu tavęs!.. bet tik tau gyvenu..
Ir džiaugiuos, ir kenčiu, ir ilgiuosi tik tau.. | | |
| | 65. | Neapkyanta, kurią užgniaužiu savyje.
Kurią juntu, kai matau tave.
Šlykščios rankos, kurios lietė mane.
Kupinos vilčių akys, kurios žiurėjo į mane.
Nesekiok, ir palik mane ramybėj.
Taip. Labas, sekasi gerai. Atsiknisk.
Kodėl negaliu tau to pasakyt.
Paminėčiau vardą, bet mane laikai drauge.
Pamiršk mane.
Prašau.
Atsiprašau, taip jau yra.. | | |
| | 64. | Žinai.. viską, ką Tu sakei.
Tebuvo melas.
Tebuvo skaumas
Ir.. ašaros.
Tai netikra.
Ir nebuvo.
Ir nebus..
Juk buvai ir esi.
Gal ir gerai,
Kad pamiršau.
Kad perlaužiau save.
Daugiau nereiks laužytis
Verkt ir kankintis.
Tu - gyvenk sau
Mielas..
Man teužtektų Tave pamatyt
Ir akyse vėl susitelktų
Ašarų kalnai..
Bet nepamiršk, kad ne be tas,
Kuris buvai.. | | |
| |
| | 63. | Sustok, palauk, tau pasaką paseksiu,
Pažvelgsiu į akis, kurias aš taip myliu.
Tu negirdi - kita tau plaukus glosto
Ir nežinai, kaip aš dėl to kenčiu.
Keliauk tu sau, tavęs aš neliūdėsiu,
Sužeistai širdžiai niekas nebaisu
Mylėt mokėjau, pamiršti nemokėsiu,
Bet apie tai nesužinosi tu. | | |
| |
Draugystė
