| | | 12. | Aš atbėgau tam, kad pasakyčiau
tai, ka tu ir taip senai žinai
Noriu, kad žinotum: aš mylėjau,
tebemyliu ir žadu mylėti amžinai.
| |  |
| | 11. | Tu mano gyvenimo saulė,
Tu mano gyvenimo zvaigždėtas dangus,
Nieks mūsų išskirti negali,
Nes Tu man brangiausias žmogus...
| | |
| | 10. | Meilė - tai žodis šventas,
Meilė - galinga yra,
Meilė nemiršta, ne...
Meilė yra tavyje!!!
| | |
| | 9. | Tu - obelų žiedai mažyčiai,
Tu - ramunėlė nuo lankos,
Tavęs į saulę nemainyčiau,
Tavęs, kaip pasakos žavios!
| | |
| |
| | 8. | Žmogui, kaip ir medžiui, reikia saulės,
Žmogui, kaip ir medžiui, reikia šilumos.
Daug pasauly medžių, daug žmonių pasauly,
Žmogui, kaip ir medžiui, reikia atramos.
Reikia atsiremti, į kažką tvirtesnį,
Reikia taip, kaip saulėn tiest rankas.
Žmogui reikia meilės ir kažko stipresnio,
Reikia kad pamiltų lužtančias šakas...
| | |
| | 7. | Kol saulė dar nenusileido
Kol dar širdis pilna liepsnos
Mielasis, man reikia tavo veido
Ir balso tavo, lyg dainos!
| | |
| | 6. | Tikėk, kad vietoj stovi saulė.
Tikėk, kad žvaigždės - ne liepsna.
Tikėk jog tiesa - tai apgaulė,
Bet mano meilė Tau - amžina!!!
| | |
| | 5. | Myliu tave labai labai.
Te išsipildo mūs sapnai.
Sapnai visi visi visi,
Ten kur mes lakstome basi.
| | |
| | 4. | Mėnulis pašvietė pro langą
Į tavo spindinčias akis,
Tau savo širdį dovanoju..
Tešviečia ji tau per naktis!! | | |
| | 3. | Netikėk vėju – jis pažada ir negrįžta..
Netikėk žiogų daina – ji per daug nerūpestinga.
Netikėk medžių žydėjimu – jis laikinas ir trumpas.
Tikėk meile, draugyste, tikėk tuo kas amžina! | | |
| | 2. | Mes ėjom ten kur vedė mus likimas...
Tave aš pamilau,tik vieną iš visų..
O ką žada ateitis,to niekas dar nežino,
Gal tikrai ne veltui suitikom-aš ir tu?
| | |
| | 1. | Mūsų keliai netyčia susitiko,
Mums buvo pakeliui ir ėjome kartu
man buvo gera eit rytojaus pasitikti
Kada šalia manęs ėjai ir tu.
| | |
| |
Draugystė
