| | | 28. | Papuošti sidabru smilkiniai,
O širdy viešpatauja ramybė.
Išauginti vaikai, nugalėti vargai,
Praeity vėl praėjusių metų grožybė.
Tad būkit laimingi ir gyvenkit ilgai,
Lai gegužiais žaliais ir gruodžiais žvarbiais,
Eina metai žingsniukais mažais. | |  |
| | 27. | O metai juk ne tam, kad juos skaičiuotų.
Čia buvo vasara, ir vėl klevai rudi.
Čia tik žiema balta skara praėjo,
O pamiškėj ir vėl beržai žali.
Tad, nestabdykit laikrodžio rodyklių,
Kad nereikėtų vietoje stovėt.
Tegul negrįš vaikystė ir jaunystė,
Bet liks dienų branda ir jų prasmė. | | |
| | 26. | Mes laimės palinkėsim Tau,
Nors kažin kur bebūtum,
Kantrybės, nuolankumo, meilės amžinos…
Nei šalnos rudenio, nei šiaurės vėjo gūsiai,
Tavo gyvenimo kelių tegu neblaško niekados. | | |
| | 25. | Linkiu daug laimės -
Šviesios, kaip saulė,
Didelės, kaip žemė,
Nepakartojamos kaip žmogus. | | |
| |
|
| | 24. | Linkim Tau pasisekimo,
Daug laimingų valandų,
Laimės, džiaugsmo tarp berniukų
Ir po bučkį nuo visų. | | |
| | 23. | Gyvenimas - dienoraštis
Verti, verti lapus
Kas buvo buvo juodraštis,
O švarraštis dar bus. | | |
| | 22. | Geri ir gražus žmonės būna,
Kai visada jautri širdis,
Kad visi jūsų lauktų linksmo,
Atvykstant pas savo vaikus. | | |
| | 21. | Bėga dienos...
Jos tyliai ištirpsta
Tartum snaigės virš
žvakės liepsnos
žmonės greitai viens
kitą pamiršta
Net nespėję pažvelgt
atgalios.
| | |
| | 20. | Gimtadienio proga linkiu,
Kad atėjęs į šia didelę žemę
Taptum dideliu žmogumi,
O Tavo žingsnius lydėtų tik džiaugsmo ašaros.
Būk laimingas! | | |
| | 19. | Išaušo rytas jubiliejaus.
Greit saulė atrakins vartus.
Ir visos gėlės spalvas lieja,
Kad jis išliktų nuostabus.
Kad laime žėrintys šaltiniai
Pasiektų džiaugsmo upelius,
Kad rasos tyros, krištolinės
Bučiuotų žiedlapius švelnius!
O jie, prie skruostų prisiglaudę,
Pajutę virpėsi širdies,
Viliotų žengt į erą nauja,
Kur gėrio upės išsilies...
Kur praeitis giliai nuskendus
Negrįš pro tiltus užmaršties.
Džiaugsminga šypsena ant veido
Ir rankos sveikinti išsities:
Tegu Tavieji jubiliejai
žiedais pavasariu praskrieja! | | |
| | 18. | Te gimimo dienoj, kaip skambiausioj dainoj
Širdis džiaugsmu suvirpės.
O per metų dienas, per tamsias ir šviesias
Te visad Tave laimė lydės. | | |
| | 17. | Aš nežinau, ko tau linkėti,
Gal daug pavasarių ir daug gėlių.
Linkiu gyventi, dirbti ir mylėti,
Gyvenimą pavergt linkiu. | | |
| | 16. | Jie niekur – tie praėję metai nenueina..
Įsiterpia į širdį, kaip dirvožemin,
Susigeria lietus, įsismelkia į sąžinę,
Įsipina į dainą, plaikstydami
Ne vien prisiminimų, ir atodūsių skutus..
Netenkam rodos tik vienos dienos,
O metai metams tiesia ranką.
Tad leiskit palinkėti gėrio, šilumos
Ir to, ko šiandien neužtenka. | | |
| | 15. | Tebūna visko. Visko žmogui reikia,
O kad laimingas būtų - tiek nedaug.
Jei nori, kad sėkmė ateitų,
Tu garsiai, garsiai ją pašauk.
Ir nebijok nusišypsoti žmogui,
Rimtumo jau ir taip gyvenime gana,
Tuomet pasaulis geras pasidaro,
Ateis ir laimė lyg šviesi diena.
| | |
| | 14. | Lai bus tau dienos gražios pasakos,
Balti obels žiedai - svaja,
Speigų daina - skambiausias juokas,
Ir visa tai vien tavyje.. | | |
| | 13. | Būk visada žmogus:
Kantrus ir išdidus,
Švelnus ir rūstus,
Atviras ir nuoširdus.
Toks, kad niekas nepasakytų:
"Jis visą gyvenimą pragyveno tuščiai". | | |
| | 12. | Gyvenimas-negandų nešėjas,
Ir rožės nebarsto takų.
Tu eik prieš gyvenimo vėją
O aš linkiu, kad užtektų jėgų! | | |
| | 11. | Tu būk tokia,kokia norėtum būti,
Tu būk jauna ir laimės kupina.
Gyvenk taip:gyvenimas,kad būtų
Gražus,kaip sapnas,ilgas,kaip daina..
| | |
| | 10. | Būk laimingas, pavasarį sodams pražydus,
Būk laimingas, rudeniui barstant lapus.
Būk laimingas, sidabrui plaukuos atsiradus,
Būk laimingas, gyvenimui lenkiant pečius. | | |
|
|
| | 9. | Gal teks gyvenime liūdėti Tau,
Bet verkti juk nereikia.
Gyvenk ir džiaukis sakau Tau,
Juk mes gyvename tik vieną kartą. | | |
| |
Draugystė
