| 63. | Draugystė - galinga pasaulio duktė
Pas mus ji netyčia užklysta.
Draugystė - tai laimės gėlė
Nuo menko vėjelio nuvysta.
|
|  |
|
| 62. | Buk gėlė, tik ne kiekvieno skinama ir prie širdies segama!
|
| |
|
| 61. | Bučinys - tai dangiškas nektaras !
Lyg ugnis, naikinaiti, baisi,
Lyg dvi stygos užgautos gitaros,
Susijungę džiaugsmo skambesy.
|
| |
|
| 60. | Blogai, kai mylimas nemyli,
Blogai, kai myli per karštai
Nors blogiausiai kada tyli
Tada ar myli nežinai.
|
| |
|
|
|
| 59. | Balti žiedai nuvys rugsėjy,
Balti žiedai ir vėl pražys
Naudokis tų dienų jaunyste,
Jaunystė nueis ir nebegrįš.
|
| |
|
| 58. | Aš žinau, tu žodžio nepratarsi,
Nepaduosi rankos išdidus ...
Vien tik akys pasakys be garso
Pyksti, džiaugiesi, ar sunku.
Tu neprimeni man to, kas jau praėjo
Ir neliesk užgijusių žaizdų,
Ir aš ir tu ilgai dėl to kentėjom,
Jei šiandien liūdna tau, tai man sunku.
|
| |
|
| 57. | Aš prisimenu tą tamsią naktį,
Kai žvaigždes žibėjo aukštai
Kai prispaudęs mane prie krūtinės
Apie laimę dainas dainavai.
Ir kaip su meile aš klausiaus
Apie laimę skambiųjų dainų
Man taip norėjos sušukti
"Brangusis aš tave myliu"
O tu lyg visą tai supratęs
Mane suspaudei glėbyje tvirtai
Ir spindinčiom akim pažvelgęs
Mane pabučiavai karštai, karštai.
Aš čia tik vieną akimirką.
Ir dovanoju ją Tau. Prisimink
tą, kurį kaip ir tu myli gyvenimą,
juoką, draugus.
|
| |
|
| 56. | Ateik! Nekalbėk, būki rūstus, -
Aš džiaugsiuosi tavimi ir tokiu.
Gimtinės oro man trūksta,
Saulelės tavo akių.
|
| |
|
| 55. | Ar žinai ko beržai verkia ?
Ko ramunė vysta ?
Tai todėl, kad draugas - draugo
Kartais nepažįsta.
|
| |
|
| 54. | Turtas - tai nedraugas, o draugas - tai turtas
|
| |
|
| 53. | Surask kelią - kuris Tau mielas,
Surask sėkmę, kuri tuo keliu palydėtų
Uždek savąją žvakutę
Kuri šviestų ir dieną ir naktį.
šviestų ir niekados neužgestų.
|
| |
|
| 52. | Sunku surasti gyvenimą,
už kurį atiduotum draugą,
Bet dar sunkiau surasti draugą,
už kurį atiduotum gyvenimą.
|
| |
|
| 51. | Sunku mums būtų be vilties !
Be jos skausme kas nuramintų!
Kas duotų širdžiai tiek ugnies?
Kas ištverme varge gamintų?
Ji mums brangiausia dovana!
Visur kaip angelas ji lydi !
Ji mūs stiprybė, mūs drąsa!
Pats pragaras mums jos pavydi!
|
| |
|
| 50. | Patikėsiu -
Jei atneši saulę ant delnų,
Jei suprasti, mane mokėsi,
Jei paversi skausmą liūdesiu švelniu
Jei nusišypsosi ? patikėsiu.
|
| |
|
| 49. | O tu gražus! Daug kas įsimylėtų.
Ir akys spindi nuostabiai gražiai
Bet aš žinau iškart jos glamonėtų,
Paskui paliktų šaltos, kaip ledai.
Patikėk, aš ir vėtroj ateisiu.
Ir tada, kai žaibai sutviskės.
Patikek. aš ne pykti tau nešiu
Aš atnešiu tau žiedą gėlės.
|
| |
|
| 48. | Niekad nebus per daug gėlių gėlynuose, saulės spindulių, šiaurės vėjų glostomai žemei. Niekad nebus per daug gyvenime draugų .
|
| |
|
| 47. | Negailėkit gerų žodžių -
Jų taip dažnai gyvenime stinga,
Taip dažnai mes nemokame būti draugais.
Negailėkit gerų žodžių -
Jie išmoko mylėti
Ir gyvenimo vėjuos išlikti tikrais.
|
| |
|
| 46. | Mums ne tiek reikia draugų pagalbos, kiek žinojimo, kad jos sulauksi.
|
| |
|
| 45. | Aistringo vandenyno fantastiškam dugne.
Iškelk. Atidaryk mane. Tiktai neperleisk.
Neperleisk niekam.
Sunaikink mane,
tik leisk bent akimirkai nušvisti
tuo ką turiu, ir ko neturiu.
Kaip savo kūdikį mane išvystyk,
pakėlusi nuo žemės rankų nešvarių.
|
| |
|
|
|
| 44. | Kai aš pradėjau tave geriau pažinti,
tu mano gyvenime užsikariauji vis
didesnį ir didesnį patrauklumą.
Aš tavęs pamiršti niekaip negalėsiu.
|
| |
Draugystė
