SMS tekstai » Nusivylimo » » Sveikinimai

www.sveikinimai.com Gimtadienio sveikinimai Gimtadienio atvirukai (dovanos) Gimtadienio atvirukai (kiti)



Sveikinimai.com » SMS tekstai » Nusivylimo » » Sveikinimai » Posakiai »

Atvirukai

Gimtadienis

Draugai

Šventės

Linksmi

Meilė

Gėlės

Gyvūnai

Įvairūs

Gamta

Sveikinimai

Draugystė

Gimtadienis

Mamos dienai

Meilės

Posakiai

Susipykus

Mokykla

Kalėdos

Nauji metai

Velykos

Vestuvės

Tėvo dienai

Su pavasariu

Moters dienai

SMS tekstai

Labas rytas

Labos nakties

Juokingos

Apgaulingos

Įžeidžiančios

Liaudies išmintis

Meilės

Nusivylimo

Angliški

Suaugusiems

Kiti

Tostai

Vestuvių

Įvairūs

Draugai

Receptai

Sapnininkas

Facebook

< Atgal | 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | Toliau >

185.	Norėčiau tau daug ką pasakyti, Bet gaila sunku net pažiūrėti tau į akis. Daug skausmo suteikei man, Buvai mano draugas, Kuriam galėjau viską išsipasakoti, Bet vėl viskas taip netikėtai baigės. Išėjai palikęs mane vienui vieną, Be jokio paaiškinimo, Kuris būtų gal ką nors pakeitęs, Bet jau nieko nebepakeisi.. Yra kaip yra..


184.	Sustingo ašaros ant skruosto.. Ir vėl pasijutau viena Aš šiuo metu labiausiai trokštu, Kad būtumei visad šalia..


183.	Man širdį skauda nuo jausmų, Kuriuos giliai aš tau jaučiu. Užmiršti jų aš negaliu, Nes mirsiu greitai aš be jų..


182.	Manai man legva tave matyti, apsirinki Ne.. Man be galo sunku.. Einu ryte pro Tave.. Akyse kaupiasi ašaros, noriu pribėgti prie Tavęs, paprašyt, kad stipriai apkabintum ir niekada niekada manęs nepaleistum, nes be galo TAVE MYLIU..




181.	Tu šneki, bet nieko negirdžiu, Tu lieti, bet nieko nejaučiu, Tu prašai, bet man jau nesvarbu.


180.	Nesuprantu kas daros - Atrodo, kad sapnuoju Nepabundu aš niekaip Apie tave aš vis galvoju.. Kodėl taip širdį skauda Kažko taip trūksta, Kodėl spalvingosios svajonės Taip ima ir sudūžta?.. Praėjo nemažai jau laiko, O tavęs nėra šalia Nesuprantu kas daros.. Gal aš dar sapne?..


179.	Tu įskaudinai mane, Bet aš atleidau.. Tu žiūrėjai į mane, Bet nusileidau.. Tu norėjai pabučiuot, Bet aš neleidau.. Aš žadėjau netylėt, Bet aš suklydau.. Tu bučiuoti nedrįsai, O aš isdrįst turėjau.. Tu mylėt mane žadėjai, Bet Tu juk suklydai.. Tu sakei myliu Tave, Aš taipat šnibždėjau.. O šiandien Tu su kita, Stovite take.. Bet pirma aš palikau, Rankų nenuleidau.. Paėmiau ir pamilau Jo geriausią draugą! Bet nuvylei Tu mane Išdavike mielas.. Pamilau juk aš Tave, Bet jausmai nuėjo.. Juk karštai Tu bučiavai Putliąsias lūpytes.. Juk patiko mum abiem, Bet to daugiau jau Nebebus! Palikom tai labai toli.. Ir liko pėdsakai Šalti..


178.	Be tavęs sunku gyvent, Be tavo šypsenos akių.. Savo angelą turiu, Jis - tai tu.. Bet kadangi esi toli, Skausmas netveria širdy, Skaudu labai. Būk laimingas be manęs, Aš užgesiu be tavęs, Tikrai tikrai.. Suprantu, praeities nepakeisi ir neatsuksi laiko atgal..


177.	Gyvent sunku, Kai rodos nėr jėgų.. Kai nori skrist, Bet neturi sparnų.. Ir palūžti Nesulaukes tu šiltų, Meilės žodžių atvirų, Kad tu gali, Skrist toli, toli..


176.	Tos draugiskos akys, kurios kaskart taip meiliai žiūrėjo į mane, tas žvilgsnis, kuris kaskart perverdavo kiaurai mano širdį ir tie žodžiai, kurie šilde kaskart kai tave išvysdavau.. kodėl tai turėjo baigtis? Kodėl? Kodėl išėjai ir palikai mane mirt iš sielvarto? Gal aš nepakankamai tave mylėjau, o atrodo kad taip karštai.. Tik tu vienas buvai man reikalingas.. tik tu.. žinok mažuti aš tave mylėjau ir mylėsiu per amžius, kol dar gyva bus mano širdis, tol joje rusens mano neapsakoma, neaprėpiama meilė tau..


175.	Yra gėlių gražiais žiedais, Bet jų spygliai nuodingi. Yra žmonių linksmais veidais, Tačiau jie nelaimingi. Todėl išvydus gražia gėlę Jos skinti neskubėk, O veidą besišypsantį išvydus Jo laimę netikėk.


174.	Gulėjau ir galvojau.. Miegojau - sapnavau, kad vieną gražią dieną tave aš sutikau.. Nebuvo tai tik sapnas, nebuvo tai svaja, iš tikro viskas vyko dar vakar vakare.. Dar vakar tu prisiekei pabūt su manimi, dar vakar tu prisiekei myle tiesiog visada apie tave galvojo.. Nepaleisk žmogaus, kuris dar gali būti tavo, kuris tikrai nori būti tavo, kuriam tu esi daugiau nei saulės šviesa.. Tu jį laikyk ir saugok tvirtai, bet tik taip tvirtai, kad bet kada panorėjęs jis galėtų pabėgti.. Tik tada sužinosi ar tiktai jis kovojo dėl tavęs iš tyros meilės, aš tikrai jis verkė iš visos širdies, ir ar tikrai galvojo apie tave meilės pilna širdimi..


173.	Mintis užvaldė liūdesys. As nežinau kodėl verkiu, bet prisiminti visa tai, man iki šiol yra skaudu.. Širdis plaka vis stipriau, rankos pradeda drebėti, aš nežinau ko aš bijau ir kuo galiu pasitykėti.. Tik likusi as kvailės vietoj, valausi ašaras skaidrias, ir iš minčių bandau išstumti tas nepamirštamas dienas..


172.	Žvakės šviesa. Meilės tamsa. O kodėl tu palikai mane? Tas pragariškas skausmas, kurį kaupiu širdy Jis niekad nesiliaus, tu patikėk manim. Žvakės šviesa. Meilės tamsa. O kodėl tu išdavei mane? Tas netekties jausmas, kupinas vilčių, kad tu dar sugrįši iš pragaro nasrų. Žvakės šviesa. Meilės tamsa. Kodėl aš dar stengiuos susigrąžint Tave? Myliu Tave.. o gal ne? Pasiilgau tavęs.. Bet ne! Nežinau kas daros manyje.. Žvakės šviesa. Meilės paieška. Tai kam aš galvoju apie Tave? Nenoriu gyventi. Nenoriu numirti Tik noriu, kad būtum šalia.


171.	Galbūt tai paskutinis mano laiškas, nenoriu drumst ramybės tau daugiau, ir tylios juodos naktys tau pasakys ko aš nepasakiau..


170.	Smarki audra ir smarkus lietus beldžiasi į langą, vėl nerimaudama jaučiu kaip vandenyno bangos teškiasi į krantą.. Štai ašaros man vėl nuo skruostų krenta.. Jaučiu kaip šaltos vėjo rankos apglėbia mane kaskart..


169.	Nieko nereikia ir nereikės daugiau, nes tik tave surast bandžiau, nieko neliko, o trūko tiek nedaug.. kas buvo viska pamiršau..


168.	Taip skaudu dar nebuvo.. Atrodo visas pasaulis sugriuvo.. Atrodo šiam pasauly nieko neliko.. Kas buvo - pražuvo..


167.	Ar žinai, kad skausmą širdy palikai? Ar žinai, kad dar ilgėsiuos ilgai? Ar žinai, kad dar ašaros kris ilgai? Nejaugi nežinai, kad aš tave mylėsiu amžinai?




166.	Kažkas įskaudino Tave, pražuvo meilė ugnyje.. Kažkas kuždėjo Tau žodžius, kad angelas Tu - ne žmogus.. Bet viskas liko praeity, delne tik ašara karti.. Kažkas gailėsis tų dienų ir verks, bet bus jau per vėlu.. Kažkas žiūrės Tau į akis, sakys atleisk - tai praeitis, Bet Tu ištarsi tik žvilgsniu.. Jame bus žodziai - per vėlu..


165.	Praeina vasaros auksinės, žiema nubalintais takais, speigus pakeičia gegužio dienos, tiktai tavęs man niekas nepakeis.


164.	Ar aš tau reikalinga.. Ar jauti ką nors širdy..? Ar tu mane mylėjai..? Ar tiesiog šlykščiai melavai..? O man tu reikalingas.. Ir myliu tave karštai.. Bet aš tai nereikalinga.. Tada eik tu geriau šalin..


163.	Kažkada mes būdavom kartu Ilgai kalbėdavomės nakčia, Bet štai išskyrė mus keliai, Nuėjome abu skirtingais.. Mano meilė tau stipri, Stipri be galo stipri, Bet aš tau tikriausiai tik Paprastutė mažutė mergaitė.. Bet pamatyk dabar mane, Sutik kely ar kieme O gal tu vis dėlto norėsi Sugrįžti pas mane..


162.	Prašei nepalikt tavęs, Bet pats palikai. Mylėt žadėjom abu, Bet nebemylėt nusprendei tu.. Dabar likai prisiminimas, Ilgas ir net nuobodus. Bet kas aš tau esu, Žinai tiktai tu vienas..


161.	Ne.. Aš nesakysiu, kad užmiršau tave, nes tai būtu melas.. Tu lyg pienės pūkas, buvai, bet pradingai.. Tikėjau, kad pūkai neša laimę.. Bet tu mano laimę pagrobei.. Tikėjau, kad meilė amžina, bet tu ir tai nusinešei su savim.. O kas liko man? Tik migloti prisiminimai..


160.	Ar kada nors bus geresnė diena nei šiandien? Kažkada bus ir blogesnė. Išmokim žiūrėti į pasaulį kaip į tikrą nežinią, kur nieko planuoti negali. Kartais taip norisi, bet tu būni toli..


159.	Ledinės ašaros pjausto veidą, Palikdamos mano akyse dar vieną gilų randą, Kuris paišo tavo veidą ant mano žando..


158.	Galiu palaukt akimirką, o gal daugiau, Galiu tylėt jei tau nuo to geriau, Galiu galėt ko negalėjau niekada, Galiu pakeist save jei keisiesi drauge.. Ir viskas vėl kartosis iš pradžios Ir viskas be laimingos pabaigos Ir viskas kaip ir prieš akimirkas kelias. Ir viskas vėl priklauso nuo tavęs.. Nebegaliu rašyt, nes mintys miega naktyje. Nebegaliu tylėt nes tavo žvilgsnis žudo vėl mane. Nebegaliu sustot, nes tu verti vėl eit pirmyn. Nebegaliu nukrist, nes tu tempi mane aukštyn.. Nenoriu verkt, nes ašaros paskendo širdyje. Nenoriu rėkt, nes tu nutildysi mane. Nenoriu nenorėt aš besišypsančios tavęs. Nenoriu, kad tu verktum dėl manęs..


157.	Kodėl kitas lūpas lietei tu ta naktį? Kodėl bučiavai ją aistringai, saldžiai? Kodėl su ja tu vaikštai kasdieną lėtai? Kodėl mano širdi ir meilę iš lėto ardai?


156.	Bijau apie tave galvoti, per daug skaudu. Belieka man tiktai svajoti, kad būsime mes vėl kartu. Kodėl sakei tada, kad myli? Bet tai tik buvo melas, netiesa. Kodėl dabar tos lūpos tyli? Nerimsta vis širdis mana.. Nersuprantu kodėl tikėjau, kiekvienu tavo ištartu žodžiu, turbūt todėl, nes aš per daug tave mylėjau, nors lygi šiol dar meilę tau jaučiu.


155.	Lyg mergaitė iš legendų stoviu po dangum niūriu ir vis laukiu tavo rankų.. rankų šitaip mylimų.. ta mergaitė kur svajoja tapt laiminga princese.. kuri tikis ir galvoja, kad ateis dar jos diena. Karta ji sutiko princą, princą pasakų šalies. Tą kurio laukė, kur svajojo, užkariautojo širdies. Gal tas princas ją pamilo. Gal jis jautė jai jausmus, ir mergaitę apsvaigino savo lūpų bučiniais.. tačiau tą lemtingą dieną princas pasakų šalies jai ištaręs vieną žodį dingo iš jos kambario širdies.. Žmonės klausinejo: kas mergaitei? Kas yra?, bet juk niekas nežinojo, kad jos meilė jam tyra..


154.	Taip, šiandien mano skruostu riedėjo ašara.. Iš akių pabėgo mažas perliukas, kuris nusinešė dalelę mano širdies skausmo.. Bet tokią mažytę dalelę, kad nespėjau pajusti, jog jos netekau. Gaila.. Galėtų jos nusinešti visą liūdesį. Būtų lengviau. Tikrai..


153.	Kartais taip norėčiau atsistot vidury gatvės, įsirėžt ir trypti, klykti kaip daro mažas vaikas, klykt, kad aš noriu tavęs, kad aš noriu tavo kūno šalia mano, kad aš noriu.. beprotiškai noriu, kad grižtum..


152.	Neturiu saulutės, kuri šviestų tik man.. ir nereikia. Neturiu žvaigždėto dangaus.. ir nereikia. Neturiu smėlėto jūros kranto.. ir nereikia. Neturiu tavęs.. bet man tavęs taip reikia.


151.	Taip lengvai žvaigždes išdalinai.. Taip ilgai nieko man nesakei.. Ir vis dėl to, sukūrei bangas.. Mano vėjo svajas.. Ištarei man vienai, Ir rožes lengva ranka išdalinai.. Ar tu žinai ką padarei?.. Lyg nepažinojęs praėjai gatve.. O aš bandžiau išsaugot tave.. Ir nežinau ar gerai pasirinkau, Kai tik tau iš meilės miriau.. Ar galėjom i saulę pakilt, Ir visu tuo vėliau nusivilt..


150.	Dabar aš verkiu, Tave prisiminus.. Tavo šiltą šypseną, Ir tas žalias tavo akis.. Kurias sapnuoju naktimis..


149.	Pabudusi ankstę rytą, pažvelgus pro langą tolyn, išvydusi saulę už miško, prisimink ko nėra su tavim..


148.	Mirtis.. Kokia ji paslaptinga.. Artima.. Kartu ir reikšminga.. Nepaprasta.. Baiminga.. Sukelia daug ašarų, nevilties.. Daug atsiminimų iš praeities.. Laukia ateities.. Mirtis – galingas ginklas.. Sukurtas Dievų.. Kad šiame pasaulyje, nebebūtų skausmų.. Mirtis – Meilė.. Kartu ateina iš vidaus.. Kartu gyvena taikoje. Tiesiog meilė atneš skausmo, kai pagaus.. O mirtis.. Jei pagaus.. Nepaleis amžiams iš pragaro ar dangaus..


147.	Manau tie žodžiai, kuriuos tu man sakei Neišsipildys niekada. Aš taip norėčiau patikėti jais, Tačiau nepatikėsiu niekada. Pripratau prie tavo žodžių Pripratau prie tavęs, Tačiau nepriprasiu niekada, Kad tu palieki mane..


146.	Ir vėl tu apgavai mane, Ir vėl pasijuokei iš mano jausmų. Tu tikrai nesuprasi niekada, Kaip man buvo liūdna ir skaudu. Tu palikai mane vieną tamsiame tunely, Tu juokeisi kiekvieną dieną Iš to, kokia kvaila esu. Aš iš to tunelio taip ir neišėjau, Nes nemačiau šviesos. Man buvo be galo skaudu, Kad tu ne su manimi kartu..