| 52. | Meilė,žvelgia ne akimis, o širdimi,
Todėl sparnuotas Kupidonas - neregys.
|
|  |
|
| 51. | Meilė,neverčia pasaulio suktis ratu,
Ji suteikia sukimuisi prasmę.
|
| |
|
| 50. | Kai vėjas bučiuos tau išvargusias lūpas,
Nuliūdusi saulė paskęs Nemune,
Miglose užmigs mus teviškės pievos,
Rasoti žiedai lai primins tau mane...
|
| |
|
| 49. | Gražu kai pugos žiemą siaučia
Ir vėjas neša snieguoles,
Tuomet svajoju aš prie lango,
Gal ir Tave kartu atneš.
|
| |
|
|
|
| 48. | Daugiau aš neklausiu baltosios ramunės,
Myli ar nemyli žiedas nesakys,
Žiedas neatsako, baltas žiedas tyli,
Atsakyti gali tik tava širdis.
|
| |
|
| 47. | Kur tu būtum
Kur bebūtumv Ar Berlyne ar Maskvoj
Prisimink mane drauguže,
Kad draugavom Lietuvoj
Meilė kalba bučiniais.
Kūnas iš pradžių ieško,paskui prašo, maldauja, galiausiai reikalauja ir priverčia. Kaip perdžiūvusi žeme šaukiasi lietaus, taip išsiilgęs kūnas šaukiasi aistros. Audra priarteja ne griaustinių dundėjimu, o žaibais. Užtvenktame vandenyje ramiai sau plaukioja kurkdamos varles, bet kai vanduo pralaužia užtvanką, jis nubunda, įsibėgėja, užriaumoja gaivališka, naikinanti, žudanti jėga.
Kūno jėga!
Drąskyti, skverbtis ir numirti!
Aš ieškau tavęs! Aš noriu tavęs!
Noriu tavyje sudegti ir išnykti...
|
| |
|
| 46. | Meilė buvo
Meilė bus
Meilė varo į kapus
|
| |
|
| 45. | Draugystė - tai baltas drugelis
Draugystė - tai žiedas puikus
Draugystė - gyvenimo kelias
Kuris supažindino mus
|
| |
|
| 44. | Mano noras begalinis,
Stoviu aš su apatiniais,
Siela skęsta alkoholy,
Mano kūnas tavęs nori!!!
|
| |
|
| 43. | Tos ilgos naktys be mėnulio,
Padangėj pilna debesų
Ir niekada aš netikėjau,
Kad be tavęs man bus sunku. |
| |
|
| 42. | Bučkis vienas, bučkis du,
Su trečiu ai kaip smagu
štai ketvirtas ai laimingas
Penktas šeštas pražūtingas
O septintas gal lemtingas
Meilės burtais stebūklingas
|
| |
|
| 41. | Paprašysiu aš drugelio,
Kad nuskristų pas tave,
Prisiglaustų prie veidelio,
Pabučiuotų už mane!
|
| |
|
| 40. | Meilė ragana pikčiausia
Kaušas verdančios smalos,
Skausmo jūra kuo giliausia
Išmislas kvailos galvos.
Gyvenk ir mylėk,
Bet nuo meilės nebėk,
O jei pamilai,
Mylėk amžinai.
|
| |
|
| 39. | Myliu myliu aš be galo
Mama tėtį ir kitus
Myliu myliu aš be galo
Šokoladinius ledus
|
| |
|
| 38. | Aš ir Tu
Mes kartu
Aš tau bučkį
Tu man du
|
| |
|
| 37. | Bučkis, tai toks jungiklis,
Kurio nesustabdo,
Nei vienas saugiklis!
|
| |
|
| 36. | Tegul Tau spindi saulė!
Ir žydi vasaros žiedai.
Su Tavo miela meile
Aš neišnyksiu amžinai!
|
| |
|
| 35. | Oru siuntei man bučinį ? jį pagavau ir saugau.
Ir ta trumpą minutę jau į metus išaugo.
|
| |
|
| 34. | Kilnių geismų ir apmaudo siautimas
Keista būtybė gimusi iš nieko
Džiugi vergovė, šaldanti liepsna
Žavingų formų mišinys kraupus
Švininis pūkas, dūmas spindulingas
Ligota sveikata, bemiegis miegas,
Išmintinga beprotybė
Medus saldžiausias ir nuodų kartybė
|
| |
|
|
|
| 33. | Mylėk tą kuris myli
Nesvarbu,kad lūpos tyli
Svarbu, kad meilė yra karšta,
O ne žavinga šypsena!
Gražu kai pugos žiema siaučia
Ir vėjas neša snieguoles,
Tuomet svajoju aš prie lango,
Gal ir Tave kartu atneš.
|
| |
|
| 32. | Tu eini per gyvenimą platų,
Ieškai meilės, saulėtų dienų.
Tau mylėt baltos obelys sako,
Nes tik mylint gyventi smagu. |
| |
|
| 31. | Kai tamsią naktį kris žvaigždutė
Paimk į delną drąsiai ją,
Nes vietoj jos bus ta širdutė,
Kuri mylės ir trokš tavęs.
|
| |
|
| 30. | Amžinos meilės nėra.
Net visų didžiausia aistra trunka kurį laiką.
Ateina diena, kai ji pasibaigia ir gimsta nauja meilė.
Kaip tik todėl meilė nemirtinga.
Ji nuolat atgimsta.
Aistra užgęsta, bet meilė lieka.
Tad, tegul meilė, kurią tu jauti būna amžina.
Ir tegul ji kas sekundę, kas minutę, kas valandą,
stiprėja.
|
| |
|
| 29. | Daina susideda iš žodžių ir melodijos
O meilė iš dviejų širdžių liepsnos
Daina užpildo laiko tuštumą
O meilė ? ilgesį
Šviesos Daina - poezija ir gaidos
O meilė - išsipildžiusi svaja
Daina nuo laiko blunka, mainos
Tikroji meilė - niekada.
|
| |
|
| 28. | Meilė - reiškia gyventi - ne būti:
Kvatoti iš džiaugsmo per didelė liūtį,
Lakstyt basikom per pusnis iki kelių
Ir žinoti, jog būti geriau nebegali...
|
| |
|
| 27. | Daug kartu Tu mylėsi, Patiks Tau akys, lūpos, šypsena. Bet vieną kartą patikėsi, Kad jų tiek daug, o Meilė tik viena. |
| |
|
| 26. | Kai akys spindėjo,kaip saulė,
O lūpos ištroško saldžių būčinių,
Buvai Tu šalia- nuostabiausia pasauly,
Aš tuom patikėt ligi šiol negaliu :*
|
| |
|
| 25. | Reikia man gabalėlio dangaus,
To, kur randasi už debesies.
Reikia mažo lašelio lietaus,
Reikia tavo žydrųjų akių :*
|
| |
|
| 24. | Tavo didelės akytės
Nuolat mano mintyse,
Tavo nuostabios lupytes
Aš sapnuoju sapnuose:)
|
| |
|
| 23. | Myliu tave kaip bangos myli krantą,
Kaip žiedas-kvapą, mėnulis-naktį, ruduo gi-saulę.
Myliu tave aš taip, kaip garsas myli ausį, kaip spindulys, kad myli akį, plakimas-širdi,
Aš taip myliu TAVE...
|
| |
|
| 22. | Galiu priskinti lauko gėlių,bet tu gražiausia tarpe jų!
Galiu įteikt tau kvepalų,bet svaigini kvapu savu!
O šypsena ir švelnų balsą tavo aš širdyje ilgam turiu...
|
| |
|
| 21. | Ir gėlės, ir medžiai,
Tau ošia tik meilė
Kol kas ir manoji
Tau meilė dar oš.
Ji oš ir rytoj,
Ir poryt ji dar oš,
Bet Jei ją pamirši
Tebūna savos
Mūsų meilės prisiminimas gražus.
|
| |
|
| 20. | Vėlyva meilė
skaudina krūtinę...
Dažnai apkartęs
jos svaigus medus,
dažnai jau ji trumpa
ir paskutinė-
o lauki, trokšti jos
jaunatviškai godus.
gaivina ji,
šviežia žole padvelkus,
ir net - pirmos - lakštingalą girdi....
Bet židiny ne tokios degios malkos
ir nerimas -
kaip kirmėlė širdy,
kad meilės tai delčia,
kad pilnatis pralaimi...
Ta nuojauta -
per dieną ir pernakt....
Gal tai ne meilė jau,
o deginanti baimė
jos, paskutinės,
amžinai netekt.....
|
| |
|
| 19. | Pražydo gėlės,
Gamta atsigavo,
Pamačiau tave,
Ir širdis suprato.
Nereik man kitų,
merginų gražių,
Man reik tavęs,
noriu būti kartu.
|
| |
|
| 18. | Meilė - tai mažytis paukštelis: per daug suspausi - mirs, per daug atleisi - išskris. Ką myli - paleisk. Sugrįš - bus tavo. O jei ne - tuomet tavo niekada ir nebuvo.. |
| |
|
| 17. | Žinok kad meilė - auksinis perlas,
Žinok kad meilė - ateitis,
Žmogus be meilės - lyg aklas vergas,
O jo gyvenimas tartum naktis. |
| |
|
| 16. | Kažkas man pasidarė
Tikriausiai aš sergu
Nes vos tave pamačius
Iš karto paraustu
širdelė smarkiai plaka
Ir seilės ima tyst
Tave pašaukt norėčiau
Bet negaliu išdrįst
Buvau net poliklinikoj
Del šitų sopulių
Ir daktaras nustatė
Kad aš tave myliu
|
| |
|
| 15. | Pasaulis būtų per žiaurus,
per daug klastingas ir klaikus,
jei tarp gyvenimo audrų
nebūtų meilės valandų.
|
| |
|
| 14. | Prieblanda, aplink tyla...
Tavo lūpos, jos jau čia...
Prisiglaudžia, nuramina,
Vėl užkaitina, vėsina...
Tam nėra jokių ribų -
Tai lyg jūra be krantų...
|
| |
|
| 13. | Jau naktis... o blakstienos nelimpa...
Ir sapnai neaplanko manęs...
Ir širdis plaka smarkiai, nerimsta...
Gal todėl, kad ilgiuosi tavęs..?
|
| |
Draugystė
