| 92. | Dažnas, manantis, jog yra geros širdies yra tik silpnų nervų.
|
|  |
|
| 91. | Kai įsimyli - ir beždžionė atrodo graži,
Kai nemyli- ir nuo rožės nusisuki.
|
| |
|
| 90. | Batukai lakuoti,
Suknelė trumpa,
Berniukai nemyli
Nes dar per maža.
Nedažyk tų lūpų,
Nelakuok nagų,
Nevaryk iš proto
Lietuvos bernų.
|
| |
|
| 89. | Prisiminki mane
Nors svajonių vakare.
Kai užeis ant proto rūkas,
Prisiminki su anūkais.
|
| |
|
|
|
| 88. | Meilė - ne svarstyklės, o supuoklės: jai rūpi ne svoris, o apsvaigimas.
|
| |
|
| 87. | Meilės ir kosulio ? nepaslėpsi!
|
| |
|
| 86. | Nors aš tave mažai pažįstu,
Jausmų tavųjų dar nežinau,
Rašyt žodelį vienokį išdrįstu
Ir neužmiršti manęs prašau.
|
| |
|
| 85. | Duodu aš tau šias gėles,
Prašau jas priimti:
Jos tave išmokins,
Kaip mane reikės atminti.
|
| |
|
| 84. | Kas rašo mažiau,
Tas myli labiau.
|
| |
|
| 83. | Atmink pavasario dienas,
Atmink pavasario naktis.
Atmink, kad greitai pravažiuos
Jaunystės meilės traukinys!
|
| |
|
| 82. | Šiandienos vyną reikia gerti šiandien,
Rytojaus liūdesį - rytoj.
Vienas švelnus žodis šildo ne mažiau kaip tris žiemas.
|
| |
|
| 81. | Jaunystės svajonės - vien sapnas nakties,
Linkiu tau, mieloji, šviesios ateities.
|
| |
|
| 80. | Aš ne karalaitė,
Turtų nevartoju.
Turiu vien širdį,
Tau ją dovanoju.
|
| |
|
| 79. | Aš esu ne karalaitė,
Neturiu pilių,
Bet galiu aš pasakyti,
Kad tave myliu!
|
| |
|
| 78. | Būk linksmutė ir gerutė,
Kaip pavasario saulutė.
|
| |
|
| 77. | Neskubėk gyventi, neskubėk mylėti,
Netikėki meilės apgaulingu veidu.
Nors paskui ir teks labai gailėtis...
Bet - patirki meilės svaigulį!
|
| |
|
| 76. | Nors blaškys tave audra,
Būk laiminga ir dora!
|
| |
|
| 75. | Kai mamytė bara,
Tu ant jos nepyk,
Kai berniukas pabučiuos -
Niekam nesakyk.
|
| |
|
| 74. | Mes visi trys kartu:
Aš, meilė ir tu!
Meilė - pavasario duktė.
Pas mus ji netyčia užklysta.
Meilė - švelnumo gėlė,
Nuo menko vėjelio nuvysta...
|
| |
|
|
|
| 73. | Kur vargas - ten aš,
Kur laimė - ten tu.
Kur vargas ir laimė -
Abu mes kartu.
Nuvys darželyje narcizai,
Verks lelija rudens belaukdama.
Bet tavo veidą visą laiką
Tepuoš švelni, tyli, žavinga šypsena...
|
| |
|
| 72. | Iš žiedelio bursi: myli ar nemyli
Tagul visą tiesą žiedas pasakys,
Bet jisai nesako, baltas žiedas tyli
Atsakyti gali mylinti širdis
|
| |
|
| 71. | Kad iš dangaus aš gaut sparnus galėčiau,
Ir neštų jie kaip nerami dvasia,
Plasnočiau aš audras įveikęs, lėkčiau,
Kur tavo nuostabių akių šviesa...
|
| |
|
| 70. | Leista bučiuotis, tik ne dažnai
Leista mylėtis, tik ne karštai
Leista dalintis meilės jausmais
Tik ne visada, ir ne su visais.
|
| |
|
| 69. | Tos nuostabios tylios naktys
Amžinai mano sieloj gyvens
Ir tos nuostabios mėlynos akys
Liūdną ilgesį širdžiai sukels.
|
| |
|
| 68. | Kiekvieną naktį aš tave sapnuoju.
Nors neseniai tik pažinau Tave !
Kiekvieną naktį lūpas išbučiuoju,
Bet gaila, kad tiktai sapne.
|
| |
|
| 67. | Meilės receptas:
200g šviežių jausmų;
100g aistros.
Pridėti kuo daugiau bučinių ir sumaišyti su apkabinimais.
VARTOTI DVIESE LOVOJE!
|
| |
|
| 66. | Tavo švelnios rankos mano širdį apkabino,
Ilgesiu apdovanojo,
Naktimis aš jas sapnuoju.
Tavo rankos apkabino apsvaigino...
|
| |
|
| 65. | Nenusimink, kad rožės jau nuvyto,
Kad jas pakando rudenio šalna
Žinok, kad rožės bus dar kitos,
O mylima širdis viena.
|
| |
|
| 64. | Meilė - geras išradimas
Meilė - velniškas žaidimas
Meilė myli, meilė daro
Meilė į kapus nuvaro.
|
| |
|
| 63. | Nebijok žaizdų - jos užgyja.
Nebijok skausmo - jis praeina.
Nebijok mirties - ji neišvengiama.
Nebijok meilės - ji būtina...
|
| |
|
| 62. | Kas jaučia meilę, o kas ne!
Priprask, pasaulyje jau taip yra,
Kad žmogų nugali aistra,
Bet jei jo meilė amžina,
Nenugalės jos niekas, niekada! |
| |
|
| 61. | Ryte nevalgiau - galvojau apie tave.
Diena nevalgiau - galvojau apie tave.
Vakare nevalgiau- galvojau apie tave.
Naktį nemiegojau.. nes norėjau.. valgyti!
|
| |
|
| 60. | Kiek kainuoja tavo lūpos ir nors trečdalis akies?
Aš verkiu kvailai parklupus penkta naktį iš eilės...
Kiek kainuoja tavo pirštai, tavo rankos, tavo kojos?
|
| |
|
| 59. | Kai Tu miegosi,
Aš galvosiu apie Tave,
Kai Tu eisi,
Aš svajosiu eit šalia,
Kai Tu verksi,
Aš būsiu ašara tava,
Kai Tu džiaugsies,
Aš busiu džiaugsmo dalelė...
|
| |
|
| 58. | Meilė tyra,
Grožis mielas,
Pyktis kietas,
Nesantaika skausminga.
Būkime kartu dabar ir visada!
|
| |
|
| 57. | Nepasakiau aš Tau myliu,
Ir tu man meilės nežadėjai,
Bet šiąnakt man sapnu tyliu
Apie Tave praošė vėjai...
Ir supratau - Tave myliu,
Nors Tu man meilės nežadėjai.
|
| |
|
| 56. | Gyvenime buna tikra:Draugystė, meilė, neapykanta
O kartais tik prisiminimas.
Yra širdis kuri tave myli
Ar plaka vien tik dėl tavęs
Tik tu pažvelk į kietą širdį
Tuomet galbūt suprasi kas?...
|
| |
|
| 55. | Mylėk žmones tokius, kokie jie yra, nes jie myli Tave.
Tikek žmonėmis, nes jie tiki Tavimi.
Klysk taip, kaip klysta visi, nes tai taip žmogiška.
O tu juk žmogus!
Ir tu sieki tos pačios Laimės, Meilės ir Sekmės!
|
| |
|
| 54. | Sunku susipažinti, dar sunkiau mylėti,
Sunkiausia išsiskirti ir meilę nugalėti.
|
| |
|
| 53. | Širdis ne elgeta, kad išmaldos prašytų ir rinktų trupinius jau paliktus kitų.
Ji išdidi, nors alkana bastytųs, kaip šuo per audrą išvarytas iš namų.
Tegul Tau spindi saulė!
Ir žydi vasaros žiedai.
Su Tavo miela meile
Aš neišnyksiu amžinai!
|
| |
Draugystė
