 Draugystė
Gimtadienis
Mamos dienai
Meilės
Posakiai
Susipykus
Mokykla
Kalėdos
Nauji metai
Velykos
Vestuvės
Tėvo dienai
Su pavasariu
Moters dienai
Labas rytas
Labos nakties
Juokingos
Apgaulingos
Įžeidžiančios
Liaudies išmintis
Meilės
Nusivylimo
Angliški
Suaugusiems
Kiti
Vestuvių
Įvairūs
|
 | |  | | | | 20. | Te Jūsų laimė niekad neišsenka,
Te aukso žiedo nedengia šarma.
Te meilė Jūsų lobiu tampa
Ir buna neiskeiciama! | |   |
| | 19. | Dar stipriau nei iškilminga priesaika
Tegu sujungia Jus ištikimybė.
Tegu meilė neiškeičiama išlieka
Ne metus, o svaigią amžinybę! | | |
| | 18. | Tuk tuk.. Kas ten? Giltinė! Na ir kas? Na ir viskas.. Pakelkime tostą, kad niekada neateitų giltinė.. | | |
| | 17. | Būkite tuo, kas esate:
Gražūs, tyri, dar nepraradę vaikiškumo..
Būkite lyg muzikos garsai:
Švelnūs, guodžiantys kiekvieno širdį..
Būkite žvaigždėmis, randančiomis kelią į gėrį..
Būkite žmonėmis - mylinčiais vienas kitą! | | |
| | 16. | Mama tvarkosi, įeina duktė ir sako:
- Mama, negaliu žiūrėti, kaip tu vargsti. Einu į diskoteką.
Tad pakelkime taures už geraširdes dukreles.. | | |
| | 15. | Paukštis stiprus - sparnais, o žmogus - draugyste, tad branginkime tai kas šalia mūsų - tikrus draugus! | | |
| | 14. | Būk laiminga kai paukščiai sugrįžta,
Būk laiminga kai vasara gėlės pražįsta,
Būk laiminga ir rudenį ir žiemą,
O dar geriau - kiekvieną dieną! | | |
| | 13. | O dabar išgerkim į moterų sveikatą: mums jokio skirtumo, o joms - malonu. | | |
| | 12. | Skrido bitutė. Nutūpė ant gėlės. Gėlė jai davė nektaro. Vėliau bitutė nutūpė ant kitos gėlės, bet ši nektaro nedavė. Po kiek laiko užėjo audra, ir nulaužė gėlę, kuri nedavė nektaro, tuo tarpu toji, kuri davė nektaro, liko sveika.
Tad išgerkime už tai, kad duotų ir nesilaužytų! | | |
| | 11. | Mokytojas nori vaizdžiai paaiškinti skirtumą tarp rožės ir kaktuso:
- Įsivaizduokite dailiai apsirengusią jauną, gražią moterį.. Tai tokia esanti rožė. O šalia jos stovi žalia neišvaizdi būtybė, kuri ir žydėt retai žydi, o dažniausiai ji bežiedė. Ta būtybė šalia rožės atrodo verta pasigailėjimo. Kas tai galėtų būti?
- Aišku, pone mokytojau,-atsakė mokinys, - tai rožės vyras.
Pakelkime taures už rožių vyrus! | | |
| | 10. | Kaip reaguoja įvairių tautybių moterys, kai vyras jas užklumpa lovoje su meilužiu?
Prancūzė: "O Poli! Gulk šalia!"
Amerikietė: "Sveikas, Džoni. Žinai, Haris irgi geras vyras."
Anglė: "Bili, tu pats kaltas - juk tu šiandien grįžai penkiomis minutėmis anksčiau negu visada."
Rusė: "Vasia, Vasia dėl Dievo meilės, aš juk nekalta: jis mane išprievartavo."
Žydė: "Abramai, tai tu? O kas guli šalia manęs?"
Lietuvė: "Tai ko akis išsprogdinai? Tu irgi ne šventasis. Ak, tu šitaip negalėtum? Jeigu nebūtum impotentas - galėtum."
Tad pakelkime taures už tas moteris, kurioms geriausias meilužis - savo vyras! | | |
| | 9. | Karalius turėjo juokdarį. Juokdarys visad juokėsi. Karalius nužudė juokdario motina - juokdarys juokiasi. Nužudė juokdario tėvą. Vis tiek juokiasi. Nužudė broli - juokiasi. Nužudė juokdario draugą - staiga juokdarys pravirko. Karalius klausia juokdario:
- Kodėl tu pravirkai?
Juokdarys atsako:
- Šeimos aš nepasirinkau, o draugus aš išsirinkau pats.
Tad išgerkim už gerus draugus! | | |
| | 8. | Kartą paskendo laivas. Visi keleiviai žuvo, išsigelbėjo tik tėvas ir sūnus. Plaukia jie per bangas, įsikibę į rąstą, ir sūnus klausia tėvo:
- Sakyk, tėve, ar dar gali būti kam sunkiau, negu mums dabar?
- Tam dar sunkiau, sūnau, - atsakė tėvas, - kas artimo žmogaus laukdamas vis į kelią žiūri.
Tad išgerkim už tuos, kurie laukia! | | |
| | 7. | Ėjo keliu laimė, meilė ir sveikata. Priėjo namą, pasibeldė, paprašė įsileisti. Bet name buvo tik viena laisva vieta. Šeimininkai pasvarstė: ką įsileisti prie židinio? Nusprendė, kad svarbiausia - laimė, ją ir priėmė, o meilę ir sveikatą paliko prieangyje. Ir pirmiausia iš namo tyliai išėjo meilė, paskui ir sveikata, o vėliau išėjo ir laimė.
Priėjo kitą namą, kur irgi buvo tik viena vieta. Čia šeimininkai nusprendė įsileisti sveikatą. Kas per laimė ir kas per meilė be sveikatos? O meilė ir laimė buvo paliktos prieangyje. Ir iš pradžių išėjo meilė, po to laimė, o paskui jas ir sveikata.
Trečiajame name žmonės nusprendė, kad svarbiausia yra meilė. Ir ji liko name. O kai paliko meilė, pasiliko ir sveikata, ir laimė. Tad išgerkime už tai, kad pirmiausia įsileistume meilę! | | |
| | 6. | Keliavo Ašotas iš vieno aūlo į kitą. Kelias ėjo kalnais, vingiavo tarp uolų ir bedugnių. Staiga asilas sustojo ir nė iš vietos. Ašotas pradėjo jį raginti, šūkauti. Asilas stovi kaip įkastas. Ėmė Ašotas jį keikti, vadinti visokiais žodžiais, talžyti botagu. Bet asilas kaip stovėjo, taip ir paliko stovėti. Paskui jis pats nuėjo. Ir tada Ašotas pamatė, kad už posūkio stovi didžiulis akmuo, kuris ką tik nukrito, ir jei asilas nebūtų sustojęs, akmuo būtų juos abu užmušęs. Apkabino šeimininkas protingą gyvulį ir padėkojo.
Tad išgerkim už tai, kad mes visada ginčydamiesi įsiklausytume į kito nuomonę, tegul jis būna net ir asilas. | | |
| | 5. | Guli senukas mirties patale ir ateina giltinė. Ji sako viskas senuk pasiimu aš tave. O senukas sako:
- Duok man dar pagyventi tiek kiek mano sode ant obels yra lapų.
- Ne tiek žmonės negyvena! - sušuko giltinė. Aš tau duosiu pagyventi tiek metu kiek tu turi TIKRŲ draugų. O senis iškart ir numirė.
Tad pakelkime taures už tikrus draugus! | | |
| | 4. | Du vyrukai nutarė kaip reikiant pašvęsti. Nuvažiavo į sodybą, išsikepė paršelį. Atkimšo butelį. Na, vienas ir sako:
- Už laisvę!
Kitas pažvelgė į keptą paršelį ir paprieštaravo:
- Paršelis irgi buvo laisvas.. Bet kaip baigė. Tad geriau už laisvę! | | |
| | 3. | Kas yra meilė? Daug kalbama apie meilę. O kas yra toji meilė?
Į šį klausimą vienas filosofas atsakė:
- Meilė - tai vienas bučinys, trys bučiniai, keturi bučiniai, penki bučiniai, keturi bučiniai, trys bučiniai, du bučiniai, vienas bučinys...
Tad pakelkime taures ir nuoširdumo, draugystės, artimo meilės vardan pabučiuokime savo kaimynę, sėdinčią prie šio stalo! | | |
| | 2. | Jaunuolis afganas vedė gražią dorą žmoną. Pirmąją vestuvių naktį liepė tarnui palaikyti žibintą. Kiek jaunavedys besistengė, tačiau niekaip negalėjo susidoroti su vedusio vyro pareiga. Tuomet jis atsikėlė ir pasiūlė tarnui pabandyti, o pats ėmė jam žibinti. Tuomet šeimininkas skėlė tarnui skambų antausį šaukdamas:
- Niekše! Štai kaip reikia žibinti!
Pakelkime taures, kad žibintas būtų laikomas tinkamai! | | |
| | 1. | - Ar žinote kaip atsirado krepšinis? Kartą, senovėje, dievas sukūrė krepšinio lanką. Ir įtaisė jį ant paties aukščiausio kalno. Lankas buvo taip aukštai, kad niekas neįstengdavo įmesti į jį kamuolio. Bet kartą vienas narsus lietuvis įsibėgėjo, pašoko, pakilo aukštai aukštai, taip aukštai, kad beveik pasiekė saulę, ir metė kamuolį. Bet kadangi aukštai saulė šviečia labai karštai, narsusis krepšininkas apdegė ir taip atsirado negrai, kurie krepšinį žaidžia geriau už lietuvius! Tad išgerkime taurę už tai, kad laimėtume, nenudegdami saulėje! | | |
| |  | |  |
|
Atvirukai Naujausi
Nesenai išsiųsti
Populiariausi
Naujausi sveikinimai
Naujausi SMS tekstai
Naujausi tostai
Svetainėje:
Sveikinimų - 2063
SMS tekstų - 2817
Tostų - 35
Atvirukų - 2445
|
